Iki keturiasdešimties galite būti ramūs – jūsų prostata turėtų funkcionuoti normaliai. Jei jums per keturiasdešimt - patariame skaityti toliau. Ar pastebėjote keistų elgsenos, savijautos požymių: Esate dažnai priverstas eiti į tualetą, ypač naktį? Dėl nepaaiškinamų priežasčių ėmėte netekti svorio? Šlapindamiesi jaučiate skausmą? Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakėte teigiamai, turėtumnėte rimtai susirūpinti savo prostatos (priešinės liaukos) sveikata.
Kas yra prostata?
Prostata yra nedidelė maždaug graikinio riešuto dydžio ir pavidalo liauka. Ji yra po šlapimo pūsle ir supa apatiniąją šlaplės – šlapimtakio, kuriuo pro varpą išteka (pasišalina) šlapimas ir sėkla, – dalį. Prostata gamina tirštą vaiskų skystį, kuris sumišęs su sperma sudaro sėklinį skystį.
Dažniausios prostatos ligos
Prostatos išvešėjimas (gerybinė prostatos hiperplazija) Vyrui senstant, jo prostata didėja ir, nors tai natūralus procesas, ji gali trukdyti tekėti šlapimui. Prostatos padidėjimas vadinamas prostatos išvešėjimu (mediciniškai - gerybinė prostatos hiperplazija (GPH). Tai gana plačiai paplitęs reiškinys, todėl sakoma, kad „visi garbingo amžiaus sulaukę vyrai turi padidėjusią prostatą“. Nedidelio laipsnio prostatos padidėjimas būdingas daugeliui 40 metų ribą peržengusių vyrų ir daugiau kaip 90 proc. vyresnių nei 80 metų vyrų.
Vienas iš GPH simptomų yra būtinybė dažnai keltis naktį šlapintis. Kiti simptomai: sunkiau pradėti šlapintis, gali būti susilpnėjusi šlapimo srovė ir t.t.
Ūmus ir lėtinis prostatitas
Prostatitas yra priešinės liaukos uždegimas. Manoma, kad apie 35 proc. vyrų vienu ar kitu gyvenimo metu rizikuoja susirgti prostatitu. Išsivysčius prostatitui, šlapintis gali būti sunku arba skausminga. Prostatitu sergantis vyras gali būti priverstas šlapintis dažniau. Jis gali karščiuoti, apatinėje nugaros srityje arba dubenyje jausti skausmą. Gali sumažėti lytinis potraukis, sutrikti erekcija arba gali būti sunku ją išlaikyti pakankamai, kad lytiniai santykiai būtų visaverčiai. Ir ūmus, ir lėtinis prostatitas gali būti lengvai supainiojami su kitomis šlapimo trakto infekcijomis.
Visų prima Jūsų šeimos gydytojas arba urologas paklausinės Jus apie simptomus ir galbūt patars atlikti kraujo tyrimus. Kraujo tyrimai suteiks gydytojui informacijos apie prostatos gaminamo PSA (prostatos specifiniu antigenu) vadinamo proteino lygį kraujyje. Aukštas PSA lygis yra pirmas požymis, rodantis tolesnių tyrimų reikalingumą. Tačiau aukštą PSA lygį gali nulemti ir kai kurios kitos priežastys, todėl šis testas skiriamas ne tik vėžiui diagnozuoti.
Gydytojas gali atlikti prostatos fizinę apžiūrą, siekdamas nustatyti, ar prostata nėra padidėjusi. Jeigu Jūsų PSA lygis yra aukštas ir prostata yra netaisyklingos formos, gali tekti atlikti išsamesnius tyrimus. Digitalinis rektalinis tyrimas yra vienas iš jų . Tyrimo metu gydytojas, apsimovęs guminę pirštinę, įkiša į tiesiąją žarną pirštą ir čiuopdamas nustato, ar prostatoje nėra kietų, padidėjusių ar pakitusios formos sričių. Tyrimas trunka vos keletą minučių.
Jei PSA lygis padidėjęs, o digitalinio tyrimo metu aptikti pakitusios prostatos požymiai, gydytojas veikiausiai nuspręs atliks išsamesnius tyrimus. Būdingiausi tyrimų metodai yra ultragarso signalais gautų prostatos vaizdų analizė ir biopsija. Prostatos ultragarsinio tyrimo metu į tiesiąją žarną įvedamas maždaug piršto dydžio zondas. Šis zondas skleidžia aukšto dažnio garso bangas. Garso bangos, atsispindėjusios nuo prostatos sienelių, registruojamos ir paverčiamos prostatos vaizdu. Kad gydytojui būtų lengviau išmatuoti prostatą ir nustatyti visas dydžio ir formos anomalijas, zondu galima apžiūrėti prostatą iš įvairių pusių. Atliekant transrektalinę prostatos biopsiją ir echoskopiją (zondas įvedamas į tiesiąją žarną), keletas mažų adatų yra įvedamos pro tiesiosios žarnos sienelę į prostatos sritis, kuriose aptikta anomalijų. Adatomis paimami audinio mėginiai ir ištiriami laboratorijoje. Rezultatai leidžia gydytojams diagnozuoti prostatos ligas. Jei diagnozuojamas vėžys, gydytojas nustato jo laipsnį ir agresyvumą arba plitimo tikimybę.
Tikimės, kad ši informacija buvo jums naudinga. Pasirūpinkite savimi dabar.
Žmogaus organizmas sudarytas iš milijonų mažų ląstelių, kurios mažesnės net už adatos smaigalį. Visos ląstelės – išskyrus mūsų smegenų ląsteles – pasižymi gebėjimu cikliškai atsinaujinti; naujos ląstelės atsiranda tada, kai viena ląstelė pasidalija ir skyla į dvi. Šios naujosios ląstelės pakeičia senas, nebefunkcionuojančias ir žuvusias ląsteles. Sveikame organe ląstelės auga ir dalijasi reguliariai, tačiau organizmas šį procesą griežtai kontroliuoja. Vis dėlto kartais atsitinka taip, kad kai kurios ląstelės ima dalytis net ir tada, kai visiškai nebūtina, t. y. ne dėl audinio struktūros palaikymo ir jo atsinaujinimo. Tuomet susiformuoja darinys, vadinamas augliu.
Gerybiniai ir piktybiniai augliai
Augliai gali būti gerybiniai arba piktybiniai. Gerybinio auglio ląstelės nemigruoja į kitas organizmo vietas, tačiau augliui užaugus gana dideliam jis gali pradėti kelti rūpesčių, nes ima spausti jį supančius audinius ir organus.
Piktybinis auglys vadinamas vėžiu.Pagrindinis auglys parodo vietą, kurioje vėžys prasidėjo, tačiau vėžio ląstelės iš šio auglio gali nukeliauti į kitus audinius. Tai vadinama vietiniu išplitimu. Ląstelės užima vis daugiau vietos, gali prasiskverbti į auglį supančius sveikus audinius.
Prostatos augliai gali blokuoti šlapimo srovę ir, negydomi, paplisti po kitus organus. Daugeliui vyrų prostatos vėžys formuojasi lėtai ir nesukelia jokių sutrikimų tol, kol neišplinta už prostatos ribų. Tačiau kai kuriems vyrams navikas auga daug greičiau. Prostatos vėžį svarbu diagnozuoti kuo anksčiau, kad būtų įvertintas jo agresyvumas ir vėžys būtų gydomas dar prieš jam išplintant.
Kam tai gresia?
Rizikos faktoriai yra šie: - amžius: kuo vyras vyresnis, tuo didesnė rizika susirgti. Visi vyresni nei 50 metų vyrai labiau rizikuoja susirgti prostatos vėžiu; - šeimos istorija; jei kas nors iš artimųjų sirgo prostatos vėžiu, Jūs taip pat rizikuojate juo susirgti; - etniškumas: afroamerikiečiai dažniau serga prostatos vėžiu nei Kaukazo ar Azijos šalių vyrai; - mityba: racionas, kuriame daug gyvulinės kilmės riebalų ir mažai vaisių, daržovių ir žuvies, gali padidinti riziką susirgti prostatos vėžiu.
Be to, yra keletas perspėjančių požymių, kurie gali reikšti, kad sergate prostatos ligomis. Jei vienas ar kitas požymis vargina ir Jus, neišsigąskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba urologą: - sunkumas arba skausmas šlapinantis; - dažnas šlapinimasis, ypač naktį; - staigus noras bėgti į tualetą šlapintis; - kraujas šlapime arba sėkloje; - impotencija.
Daugelis gydytojų mano, kad vyresni nei 50 metų vyrai turėtų kasmet profilaktiškai pasitikrinti.
Norite pasitikrinti prostatą – pardėkite nuo kraujo tyrimo
Jei jums dar nėra 40-ies: šio amžiaus vyrams PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimo medikai nerekomenduoja, nes pagal amžių tokie vyrai nepatenka į prostatos vėžio susirgimo rizikos grupę.
Jei jums 40-50 metų: šio amžiaus vyrams PSA tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet. Kadangi tokio amžiaus vyrams PSA tyrimas nekompensuojamas valstybės (išskyrus tuos atvejus, kai vyrui 45eri ir jo giminėje buvo sergančiųjų prostatos vėžiu – skaityti žemiau) t.y. tiek privačiose, tiek pirminės sveikatos priežiūros įstaigose yra mokamas, galima dėl PSA tyrimą atlikti jums patogioje įstaigoje: akcijos metu akcijos partnerių centruose – medicinos įstaigose atliekančiose tyrimus nemokamai ar su nuolaida (sąrašą rasite žemiau lentelėje); jei akcijos partnerių jūsų gyvenamojoje vietovėje nėra, prašome krieptis į pirminės sveikatos priežiūros ar kitas privačias klinikas įstaigas dėl mokamo tyrimo.
Jei jums 45-75 metai: šio amžiaus vyrams rekomenduojama atlikti PSA tyrimą kasmet.
45-50 m. amžiaus: • jei tėvas ar brolis neserga / nesirgo prostatos vėžiu, PSA tyrimas nėra valstybės kompensuojamas, todėl rekomenduojame kreiptis į akcijos partnerių medicinos įstaigas arba į priminės sveikatos priežiūros bei kitas privačias gydymo įstaigas, esančias jūsų gyvenamojoje vietovėje.
• jei tėvas ar brolis serga / sirgo prostatos vėžiu PSA tyrimas yra valstybės kompensuojamas, reikia kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas (kompensuojamas vienas tyrimas per metus) - į savo polikliniką.
50-75 m. amžiaus: šio amžiaus vyrams, PSA tyrimas (vienas tyrimas per metus) yra kompensuojamas pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, prašome krieptis į savo polikliniką.
Vyrams virš 75 m. amžiaus: šio amžiaus vyrams PSA tyrimas tyrimas nėra kompensuojamas (tikslios informacijos prašome teirautis savo poliklinijoje).
SVARBU: jei turite abejonių ar jums tikslinga atlikti PSA tyrimą, kreipkitės į gydytoją urologą.
